Laidavimas – tai tokia sąlyga, kurią taikydamas teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėdamas pagrindą manyti, jog pasitikėjimo vertas asmuo (laiduotojas) kaltininkui darys teigiamą įtaką, padės ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleislaidavimastas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Taigi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

1) Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;

2) Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;

3) Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Laidavimas gali būti taikomas plačiai – t.y. ne tik tada, kai teisiamas girtas vairavęs asmuo. Laidavimas gali būti taikomas, kai asmuo padaro baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra visos kitos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

SUSISIEKITE SU MUMIS – MES GALIME JUMS PADĖTI!