SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS

PASTABA: Pateikiama išskirtinai asmeninė nuomonė.

Kažkas yra pasakęs:“Pasaulis myli nugalėtojus, o su pralaimėtojais jis laiko negaišta“.

Jeigu Jūs skaitote šį straipsnį, vadinasi Jums teko susidurti su žmonėmis, kurie negražina skolos.

Papasakosiu Jums apie r e a l i ą situaciją Lietuvoje, susijusią su skolų išieškojimu.

Prieš pradėdamas savo “pamoką“ dėl skolų ir skolų išieškojimo, priminsiu Jums gerbiamieji, jog bene didžiausia bėda ta, jog skolininkas, kokios kategorijos jis bebūtų, pinigus skolinasi svetimus, o grąžinti jam reikia savus. Ir kaip gi “pralaužti “ tuos ledus ??? Kaip gi priversti, įtikintį, įkalbėti, paveikti skolininką, kad Jis Jums grąžintų skolą ??? Galvojate kad tai paprasta ?

O jeigu Jūs vis gi skaitote šį straipsnį ir toliau, jums be abejonės bus naudingos ir reikalingos žemiau parašytos „nesąmonės“…

Taigi, jeigu Jus domina ši tema, tai tiek to, pasidalinsiu su Jumis daugiau nei 10 metų skolų išieškojimo patirtimi…

Kol kas esu gyvas ir sveikas. Kol kas visai neblogai sekasi. Kol kas galiu sau leisti netgi pasidalinti savo nuomone,bei sėkme, kas paprastai nebūna būdinga tikram lietuviui…

Taigi, daugiau nei prieš 10 metų – iki „ krizės“ būdamas valstybės tarnautoju galvojau koks aš esu savotiškas menkysta ir galimai net „lūzeris “, koks aš – ( nevykėlis ) esu… Nes aplinkui viskas auga, klesti, visokio plauko “dėdės“ važinėja prabangiais automobiliais, o “tetos“ (dažniausiai blondinės) važinėja dar prabangesniais automobiliais – “džipais “, o aš turiu daugiau kaip 12-os metų japonišką šeimyninį automobiliuką (palyginus “trantą“)… Jaučiausi tuomet kažkokiu nevisaverčiu…

Bet NE. Dabar aš situaciją suvokiu ir suprantu visiškai kitaip. Pasirodo, kad aš niekada nebuvau “lūzeris“, ar nevykėlis. Aš niekada nebuvau “lochas“. Daugelis tų “krūtų“dėdžių ir tetų buvo paprasčiausi “lizinginiai skolininkai“, o daugelis jų dabar – mano (taip, būtent mano, bei mano klientų ) SKOLININKAI. Nes tuo metu, kai aš sąžiningai dirbau valdiškame darbe ir “varvindavau seilę“ matydamas jų prabangius automobilius, kotedžus, namus, prabangos prekes , t.y. “žaisliukus “, dar nesuvokiau, kad realiai visa tai jiems nepriklauso, kad tai tik jų tariamas pasididžiavimas “pontai “ (pagal kriminalinę subkultūrą “panty“) ir kad ateis laikas, kai aš asmeniškai jiems turėsiu teisę paskambinti, ar susitikęs pareikalauti atsisakyti šių dalykų, bei įgysiu teisę reikalauti grąžinti skolas su palūkanomis, delspinigiais ir pan. Nes jie yra skolininkai. Daugelis jų (tikrai ne visi) yra niekingos būtybės… Tai yra atskira kategorija individų (mano nuomone net ne žmonės). Nekaltinu visų, nes yra atskiros ir skirtingos skolininkų kategorijos, apie kurias bus aprašyta šioje mano “raštliavoje “, bet jie yra tokie, kokiais juos laikau esančius… Pažymėtina, kad sąžiningiems skolininkams jokių pretenzijų nereiškiu… (Mat yra ir sąžiningų skolininkų kategorija, apie kuriuos taip pat parašysiu šiame straipsnyje)…

Taip, esu skolų išieškotojas. Turiu savo komandą. Neretas vadina tokius kaip aš skolų išmušinėtojais, ar skolų kolektoriais. Bet aš nepykstu. Galite mane, ar mus vadinti kaip norite… Nes tai tik Jūsų nuomonė, ar emocijos. Svarbiausia, kad skolininkas grąžina skolą. Kaip sakoma lot. „ finis coronat opus“ – pabaiga vainikuoja darbą. O aš gyvenu iš „ sėkmės mokesčio“ – procentais apskaičiuojamo nuo faktiškai išieškotos skolos sumos.

Mano pagrindiniai draugai – pagrindinis ginklas, bei “koziris“ skolų išieškojimo srityje yra ne raumenys, ar skusta galva, o visų pirma įstatymas (teisė). Be abejo, man padeda mano draugai sportininkai ( būtinai čempionai – geriausia bušido, bokso, karatė ir kitų sporto rūšių, (atsižvelgiant į skolos išieškojimo situacijos individualumą).

Kodėl būtent čempionai ? O todėl, kad tai pabrėžia mano partnerių profesionalumo lygį. Pastarieji užtikrina mano saugumą skolos išieškojimo ( tiesioginių vizitų pas skolininkus metu, nes skolininkai kartais būna neprognozuojami ….Atkreiptinas dėmesys, kad aš pats prieš 10 metų esu baigęs teisę. Man suteiktas aukštasis teisinis išsilavinimas – esu teisės magistras jeigu ką…

Jeigu kalbant iš esmės, tai mano darbas sudėtingas. Kokie “na…“ jausmai. Tai ne jausmai – tai paprasčiausiai darbas. Ir darbas sunkus. Ir sentimentams, abejonėms, bei atsipalaidavimui čia nėra vietos. Bet vieta smegenims ir įstatymų žinojimui turi (privalu) būti, nes kitaip – “Lukiškės “ (LTI – K , arba kalėjimas ), o ten – kankina… Taip kad geriau “techniškai“ ir nepažeidžiant įstatymų (kurie mano nuomone labiau skolininko, ar aferisto teises gina, nei kreditoriaus) nustatytos tvarkos… reikia laikytis. Be jokios abejonės Jūs užduosite klausimą: Kaip ???

NEMOKAMA KONSULTACIJA:

Pradėsiu nuo to, kad po 15 metų darbo teisėsaugos institucijose, kur teko matyti ir šalto ir karšto, sūraus ir saldaus, (kur kritikai nežinojo ko jie nori – ar saldaus, ar sūraus, ar paprasčiausiai į snukį…), kuomet teko bendrauti su visų kategorijų asmenimis, kur buvo būtent mano sugalvotas populiarus šūkis “GINTI.SAUGOTI.PADĖTI“ (už šiuos tris žodžius gavau net vieną tūkstantį litų be mokesčių atskaičiavimo), dirbau keliose skolų išieškojimo bendrovėse. Dabar turiu įsteigęs savo įmonę (UAB), kurios pagrindinė veikla – skolų išieškojimas. Manau, kad mano gyvenimiška patirtis leidžia daryti tam tikras išvadas,bei prielaidas, todėl gerbiamas skaitytojau, noriu pasidalinti savo patirtimi. Nepyk, jeigu būsiu pernelyg tiesmukiškas, ar pasirodysiu drastišku..

Tai tik mano asmeninė nuomonė, o už nuomonę – nesmerkiama ir šiuo metu jau neteisiama…

Dabar žinoma nebe tie 1990-ieji, kuomet galėjai kreiptis į tam tikrus “ piliečius“ ir jie už tam tikrą mokestį ir „| sėkmės mokestį “ galėdavo padėti išspręsti kreditoriaus problemas, susijusias su skolų išieškojimu ( dar kitaip vadinamu „ išmušimu “ iš skolininko. Tuo metu tai buvo vadinama reketu, o dabar daug mandriau- savavaldžiavimu. Tada Lietuva buvo dar visiškai jauna Valstybė….

Tarp kitko: Kai kurie klientai įsivaizduoja, kad jeigu jie ateina į skolų išieškojimo bendrovę, tai įsivaizduoja, kad skolų išieškotojai yra tie patys 90-ųjų berniukai – skolų išmušinėtojai. Tuomet kliento paklausiu: O kas sėdės už mane Lukiškėse ? Kas siųs pinigus į Lukiškes, arba pataisos namus? – Ne gerbiamasis. Ne tie laikai. Dabar reikia elgtis kur kas protingiau ir atsakingiau. Vadinkite mus, ar mano komandą išmušinėtojais, išieškotojais – man tas pats kaip vadinsite. Mums svarbiausias dalykas – galutinis rezultatas ir mūsų gaunami procentai nuo f a k t i š k a i išieškotos skolos sumos.

Įžanga būtų tokia: (būtent nuo to pradedame kalbėti su klientu, t.y. “nušviesdami“ jam realią situaciją) . Iš karto pasakau klientui, kad teisybės mano asmenine nuomone Lietuvoje nėra.

Taip, yra teismai, policija, prokuratūra, yra įstatymai, kurie mano nuomone tik gina skolininką, tačiau paties teisingumo dažnai nėra. Kas gali padėti? Tik mes. Mes – tai tie, kurie puikiai išmano įstatymus ir kurie tiesiogiai susiję su teise, tuo pačiu ir su skolų išieškojimu daugiau kaip 15 metų. Mūsų ilgametė patirtis leidžia daryti tam tikras išvadas. Ir mes “ nemalam š….“, nes įjungiame fantaziją ir kiekvieną situaciją modeliuojame. Prie kiekvienos skolos išieškojimo situacijos prieiname individualiai. Svarbiausia gerai išanalizuoti situaciją, išanalizuoti kas, kur, kaip, kad, kodėl… Stengiamės pažinti patį skolininką, nustatyti skolos nemokėjimo priežastis ir n e t i k ė t i skolininko pasakomis. Būtina surasti silpniausią skolininko paveikimo grandį ir išskirtinai įstatymų nustatyta tvarka vykdyti skolos išieškojimą.

Bene svarbiausia užduotis – pralaužti ledus, t.y. teisinėmis priemonėmis priversti skolininką pradėti mokėti skolą. Šis pirmasis žingsnis skolininkui yra pats sunkiausias, tačiau jį žengęs jis jau niekur nesidės. Pradės mokėti skolą, kaip alimentus – reguliariai ir pastoviai. Svarbiausia – tinkamai skolą administruoti (šią funkciją palikite mums – profesionalams), o kreditorius gerai, kad apskritai nesikištų į šį procesą, nes priešingu atveju jis gali viską sugadinti. Mūsų kliento – kreditoriaus užduotis – laiku mus informuoti apie jam pervestus pinigus ir tinkamai atsiskaityti su mumis, sumokant sėkmės mokestį.

Kaip žinia, dabar mes gyvename toje pačioje, tačiau jau “ teisinėje“ valstybėje, kurioje kreditoriaus interesus neva gina įstatymas. Visi turi darbo – teisininkai, advokatai, teisėjai, antstoliai. Visi pelnosi iš kreditoriaus. Teisininkai ir advokatai rašo ieškinius, priešieškinius, atstovauja teismuose, teisėjai taip priiminėja sprendimus, antstoliai vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko. Tačiau ar skolų išieškojimo sistema efektyviai veikia? Drįstu teigti, kad tikrai ne, nes skolos išieškojimas atliekamas atmestinai ir neefektyviai. Dažniausiai ginamos būtent skolininko teisės, o kreditorius dažnai lieka kvailio vietoje – “ it musę kandęs “…

DAŽNA SITUACIJA :

Ateina pas mane (į mano vadovaujamą įmonę) žmogelis (potencialus klientas) ir išdidžiai man pateikia skolą patvirtinantį dokumentą – neprotestuotiną paprastąjį vekselį, arba teismo sprendimą, arba nuosprendį, arba tiesiog skolos raštelį, kuriame įrašyta įspūdinga skolos suma, paprastai viršijanti kelis tūkstančius eurų. Dažnai ateina klientai, kurie per kelerius metus laiko pagal skolą patvirtinantį dokumentą iš skolininko neatgavo nė cento, arba antstolis, kuris vykdė priverstinį skolos išieškojimą kelis metus – nesugebėjo išieškoti nė euro (o juk sumokėta už bendrąsias vykdymo išlaidas, sumokėta notarui, sumokėta valstybei už žyminį mokestį ir pan. ) , o rezultato – jokio. Tuomet žmogui paprastuoju lietuviškuoju būdu paaiškinama “partijos politika“, kad :

Geriausiai Lietuvoje gyvena skolininkai, kurie nieko neturi savo vardu (nors ir gyvena iš šalies žiūrint pakankamai prabangiai ir net nuosavame name…, važinėja pakankamai prabangiais automobiliais ir iš pažiūros tikrai neskursta, tačiau tokie “tipai“ yra sudarę ikivedybinę, arba vedybinę, arba po vedybinę sutartį, pagal kurią visos iki, arba po santuokos susidariusios skolos atitenka būtent skolininkui. Dar kita skolininkų kategorija (visiškai neturintys sąžinės) oficialiai yra išsiskyrę (nutraukę santuoką), nors gyvena kartu ir sėkmingai veda bendrą ūkį. Galima būtų kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo nukreipimo į kito sutuoktinio turtą, ar pajamas (tame tarpe ir į sutuoktinio darbo užmokestį), tačiau įrodyti, kad skolininkas iš kreditoriaus skolinosi pinigus būtent šeimos interesams tenkinti – labai sunku. Tam reikalingi neginčijami įrodymai (bendro turto įsigijimas ir pan.). O jeigu skolininko sutuoktinis teisme pasakys, kad jis nieko nežinojo apie skolą, tuomet visas darbas “šuniui ant uodegos“. Ir ką ???

Skolininkai, kaip žinia jokio kilnojamojo, ar nekilnojamojo turto būtent savo vardu neturi. Todėl antstolis negali nukreipti skolos išieškojimo į tokį turtą. Skolininkai dažnai arba niekur oficialiai nedirba, o jeigu ir dirba, tuomet nelegaliai, o jeigu ir legaliai – tuomet oficialiai (dokumentaliai) gauna arba minimalų darbo užmokestį, taip vadinamą “minimumą“, arba dirba tik neva vos vieną, ar kelias valandas per dieną. Tokiems didelis darbo užmokestis ir nepriklauso. Tokie gauna apie daugiausia kelis šimtus eurų per mėnesį. Tokiu būdu antstolis tegali išieškoti tik keliasdešimt eurų, o ir nežymią pinigų sumą išieškojęs – visų pirma susimoka būtent sau už atliktus procesinius veiksmus.

Taigi, po to, kai kreditoriui paaiškini realią situaciją, kuomet pasakai, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą gali išieškoti tik iš sąžiningo skolininko (būna ir tokių – sąžiningų skolininkų), t.y. skolininko, kuris dirba oficialiai (geriausia, jei skolininkas dirba valstybės tarnyboje), kuris turi kilnojamojo turto ir kuomet galima šį turtą areštuoti (vėliau parduodant iš varžytynių ), o jeigu skolininkas nieko neturi, tuomet ir antstolis yra bejėgis, tik tuomet kreditorius griebiasi paskutinės vilties ir kreipiasi į mus, kaip profesionalius skolų išieškotojus, kurie dirba netradiciškai. Kaip gi tai vyksta ??? tuojau paaiškinsime, pateikdami realius pavyzdžius.

Kaip jau minėjau – tradiciniai skolos išieškojimo būdai šiais laikais paprasčiausiai neveikia. Todėl būtina pasitelkti fantaziją, ne mažesnę, kokią pasitelkia skolininkai, siekdami išvengti skolos mokėjimo ir grąžinimo prievolės.

Skolininkų šiais laikais dažniausiai nepaveikia laiškai, ar raštai su raginimais grąžinti skolą kreditoriui. Skolininkui visiškai nesvarbu, ar jam siunčiamas raudonos spalvos laiško vokas, ar baltos, ar su prevenciniais spaudais, ar be jų. Skolininkas jam siunčiamų laiškų paprasčiausiai neskaito. Tuo ne kartą teko įsitikinti vizitų pas skolininką metu, kuomet buvo “užkimštos“ pašto dėžutės. Laiškai atsiduria šiukšlių dėžėje, nes skolininkas yra tarsi mutuojantis parazitas, ar virusas, kuris su laiku jau yra įgijęs imunitetą ir nekreipia dėmesio į jam siunčiamą pašto korespondenciją. Jis ją ignoruoja.

Efektyviausias skolos išieškojimo būdas – asmeninis bendravimas su skolininku. Dažnai duomenis apie skolininką pateikia pats kreditorius. Šie duomenys yra nurodyti skolą patvirtinančiuose dokumentuose. Efektyviausia yra nuvykti pas skolininką tiesiogiai į namus, arba pas skolininką į darbovietę, arba skolininką pasikviesti pas save į ofisą. Bet neaiškinsime ir nemokinsime kaip ir ką kalbėti su skolininku. Palikite tai atlikti mums, nes veikdami patys – galite viską sugadinti. Juk ne veltui kreipiatės į profesionalus ir savo srities specialistus… Juk patys jau pakankamai atlikote veiksmų, siekdami atgauti skolą iš skolininko…

Taigi, tik trečiųjų asmenų įsikišimas ir jų tiesioginis bendravimas su skolininku dar gali išgelbėti situaciją.

Kaip jau minėjome – į kiekvieną situaciją būtina žvelgti individualiai, nes nėra vienodų skolininkų ir nėra vienodų aplinkybių. Mums būtina žinoti šiuos pagrindinius duomenis :

Kokia skolos suma? ( mažų skolų nesiimame išieškoti. Mus domina tik skolos nuo 3000,00 Eur.) , nes jeigu mes apsiimsime padėti visiems smulkiems kreditoriams, tuomet prarasime daug savo brangaus laiko. Nebent skolos išieškojimas yra kreditoriaus principo reikalas. Mūsų darbinėje veikloje yra pasitaikę atvejų, kuomet skolos suma buvo 200,00 eurų, o klientas sumokėjo 500,00 eurų sakydamas, kad skolos išieškojimas iš skolininko kreditoriui yra “principo klausimas ir principo reikalas“ . Pamenu, kad skolą mes atgavome iš skolininko kartu su patirtomis išlaidomis vykdant neteisminį skolos išieškojimą.

Kas skolininkas (juridinis, ar fizinis asmuo), kur jo faktinė gyvenamoji vieta ( ar Vilniaus mieste, ar kitame mieste, ar skolininkas gyvena Lietuvoje, ar išvykęs į kitą ES valstybę ) ?
Kokia skolos senatis ? T.y. kiek ilgai skolininkas negrąžina skolos ?

Koks skolą patvirtinantis dokumentas (vekselis, skolos raštelis, teismo sprendimas, ar kt.) ?

Ar skolą patvirtinantis dokumentas įteisintas (ar vekselis akceptuotas, ar pagal jį išduotas vykdomasis įrašas), ar yra priimtas teismo sprendimas, ar buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas per antstolį, ar per kitas skolos išieškojimo bendroves ?

Būtent nuo auškščiau įvardintų faktorių ir priklauso skolos išieškojimo sąlygos, bei mūsų paslaugų kainos.

O būna, kad klientas (kreditorius) apskritai neturi jokio skolą patvirtinančio dokumento. Čia jau sudėtingesnė, tačiau nebeviltiška situacija.

Kaip jau minėjome – dirbame netradiciškai. Todėl netradicinėms situacijoms – netradiciniai ir skolos išieškojimo būdai.

Kaip pavyzdį pateiksime keletą istorijų:

“ALFONSAS“

Kreipėsi į mus jau ne pirmos jaunystės moteris, kuri neturėjo jokių skolos patvirtinančių dokumentų. Kaip supratome, ją per naivumą ir aklą pasitikėjimą žmonėmis apgavo jos gyvenimo draugas ( kaip vėliau paaiškėjo – “Alfonsas“), kuris sugebėjo techniškai ir gudriai manipuliuoti moters jausmais, skųsdamasis sunkia materialine padėtimi, ko pasekoje per keliolika kartų iš mūsų klientės išviliojo įvairias stambias pinigų sumas. Bendra skolos suma sudarė apie 30 000 Eur. Jokio skolą patvirtinančio dokumento mūsų klientė atvykusi pas mus pagalbos – neturėjo. Sutarėme padėti jai už 3000 eur., užtikrindami, kad jeigu negausime skolą patvirtinančių dokumentų – pusę sumos jai grąžinsime. Alfonsas (taip pavadinkime skolininką) ne kartą sakė klientei, kad tikrai grąžins skolą, tačiau kada įvyks šis stebuklas – nuolat vengė atsakyti tiesiai, o vėliau ir visai pradėjo sakyti, kad jis nieko neskolingas mūsų klientei, kad pastaroji išsigalvoja nebūtus dalykus dėl skolos. Siekdami padėti klientei, mes gerai atlikome namų darbus. Suplanavome klientės susitikimą su skolininku Alfonsu pas klientę namuose, su klientės sutikimu ( kadangi klientė buvo buto savininkė), pasitelkę specialistus sumontavome specialią audiovizualinę aparatūrą kiekviename kambaryje, taip pat klientę aprūpinome ir individualia mini kamera, kurią sumontavome ant jos drabužių. Be abejo instruktavome klientę apie tai kaip ir ką reikia kalbėti su skolininku, nuo ko pradėti apie skolą ir pan. Ir ką Jūs manote ?? jau po pusvalandžio skolininkas aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino skolos faktą, net gi įvardino skolos sumą ir tai, kada jis neva planuotų grąžinti skolą. Visa tai buvo užfiksuota (įrašyta). Po to padarėme audiovizualinio įrašo stenogramą, bei kreipėmės į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir faktinių aplinkybių protokolo surašymo. Be abejo ši antstolio paslauga mums kainavo, tačiau jau turėjome rimtą įrodymą dėl skolos. Iš anksto žinodami, kad skolininkas Alfonsas turi keletą žemės sklypų, butą ir automobilį ( butą nusipirko būtent už iš klientės skolintus pinigus), kreipėmės į teismą su civiliniu ieškiniu dėl skolos priteisimo ir prašėme taikyti laikinąsias apsaugos priemone. Teismas mūsų parengtą ieškinį tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, priimdamas nutartį. Kreipėmės į antstolį, kuris pradėjo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, bet prieš tai areštavo skolininko sąskaitas bankuose, bei visą nekilnojamąjį turtą. Skolininkas greitai apie tai sužinojo ir pats atvyko į mūsų įmonę. Tiesa, jis buvo labai nepatenkintas ir netgi susinervinęs, bandė netgi šaukti ir prieštarauti faktams, į ką jam buvo labai ramiai ir aiškiai atsakyta, jog galime pasibylinėti teisme, tačiau teisminė procedūra brangiai kainuos. Skolininkas jau tą pačią dieną sutiko pasirašyti skolą patvirtinančius dokumentus – vekselius. Skolos grąžinimo terminus skolininkas Alfonsas suderino su kliente. Be abejo skolininkas parašė dar vieną vekselį klientei beveik 3000 eur. sumai ( už mūsų paslaugas, vykdant neteisminį skolos išieškojimą, bei už suteiktas teisines paslaugas klientei) . Buvo atgautas ir visas žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinio padavimą teismui. Galime pasidžiaugti, kad skolininkas jau apmokėjo kelis vekselius ir šiai dienai klientė yra atgavusi pusę skolos iš skolininko. Siekiant, kad skolininkas nepatirtų papildomų išlaidų dėl antstolio veiksmų, laikinai sustabdėme priverstinį skolos išieškojimą, tačiau skolininko turtas liko areštuotas, kaip garantas, kad nebus iššvaistytas. Manome, kad skolininkas ir toliau mokės skolą. O kur gi jis dings iš povandeninio laivo ?

“IŠKELDINIMAS“

Pagal įstatymą ( nevardinsime jokių LR Civilinio ir civilinio proceso kodeksų straipsnių , nes jų tiesiog neprireiks ) įkeldinimą ir iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų vykdo antstolis pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, antstolis gali į pagalbą pasitelkti policijos pareigūnus, kurie gali vykdyti tik viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją. Jeigu iškeldinamasis asmuo „ užsibarikaduoja „ gyvenamojoje vietoje, arba piktybiškai neatrakina durų, antstolis gali į pagalbą pasitelkti durų “atidarytuvus “, kuri paslaugas turės apmokėti iškeldinamasis.

Į mus kreipėsi jauna moteris su mažamečiu vaiku ant rankų. Ji buvo visiškai nusivylusi gyvenimu, išsiblaškiusi, bei pasimetusi, nes nežinojo ką daryti, už ko griebtis. Ji neturėjo pakankamai pinigų, nors vaiką leido į vaikų darželį, o pati dirbo net dvejuose darbuose. Jos tėvai gyveno kaime, apie 200 kilometrų nuo Vilniaus ir buvo senyvo amžiaus. Moteris papasakojo, kad jos sutuoktinis ją kartu su vaiku tiesiog išvijo iš ir jai priklausančio naujo buto, į namus neįsileidžia, parsiveda meilužę ir reikalauja jam perrašyti ( padovanoti) likusią buto dalį, nors butas faktiškai priklauso bankui, nes nupirktas už paskolą. Paskolos sutuoktinis nemoka. Žodžiu susidūrėme su parazituojančiu amaru tiesiogine to žodžio prasme. Paklausus, ar moteris kreipėsi pagalbos į policiją, pastaroji tai patvirtino, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ( priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą , kitaip vadinamą „ atkazą“, arba „ atsisakymą “ motyvuodami, kad šiuo atveju yra susiklostę civiliniai santykiai tarp sutuoktinių, kad smurto artimoje aplinkoje nėra, nes sutuoktinis nieko nesumušė ir atsižvelgiant į tai, kad turtas ( butas ) nepadalintas, jis gali tame bute būti ir viskas priklauso nuo vyro ( sutuoktinio ) gerumo ir geros valios. Tokie tai įstatymai.

Visgi norėjome moteriai padėti. Susisiekėme su keliomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios kuriam laikui sutiko priimti klientę su vaiku. Pradėjome santuokos nutraukimo procedūrą. Pasirašėme teisinių paslaugų sutartį, leidome klientei už paslaugas mokėti dalimis.

Kadangi sutuoktinio iškeldinimas iš buto galėjo užtrukti – ėmėmės gudrybių. Atsižvelgiant į ta, kad nuosavybės teise butas priklausė abiems sutuoktiniams ir abu buvo įsipareigoję bankui mokėti paskolą, tai ir teises į butą turėjo vienodas. O kas gi trukdo klientei išnuomoti pusę buto geram žmogui? Tokį žmogų parekomendavome ir viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Padėjome surašyti nuomos sutartį. Nuomininku tapo toks Tomelis ( aukštas, gerai įmitęs, veidas nepasižymintis giliu intelektu, tik tris kartus teistas už įvairius nusikaltimus, tatuiruotas, kalbantis nusikaltėlių žargonu, bet šiaip labai geros dūšios žmogėnas) . Kaip tik buvo vėlyvas ruduo ir Tomelis neturėjo kur pastoviai gyventi ( atsivežėme jį iš sodų Antaviliuose) . Tomeliui paaiškinome partijos politiką, jis pasirašė nuomos sutartį ( kad prižiūrės butą ir jį saugos, o už paslaugas ir nuomą nemokės) priešingai – už tinkamą apsaugą pažadėjome honorarą ir aprūpinimą maisto produktais, bei ribotu alkoholio kiekiu. Tomelis iš karto ėmėsi iniciatyvos ir jau po kelių valandų sulaukėme pagalbos skambučio, mat “erelis“ ir skriaudikas buto savininkas (mūsų klientės sutuoktinis) atvykęs į namus pakraupo – vonios kambaryje (vonios kambaryje buvo įrengtas ir tualetas) , vonioje maudėsi nepažįstamas vyriškis – Tomelis. O siaube……. tragedija……košmaras……katastrofa…….. matyt tai žmonos meilužis – pagalvojo sutuoktinis….ot suka…… Ogi Tomelis visiškai nepasimetė ir netgi kultūringai atsiprašė šeimininko, pasakydamas gerąją naujieną, kad nuo šiol gyvens kartu ir kad jam labai patinka dažnai maudytis, nes reikia nuplauti “griekus“ ir kad kalėjime jis prausdavosi tik vieną kartą per savaitę – šeštadieniais. Sutuoktinis nedelsdamas pradėjo skambinti bendruoju pagalbos centro telefonu ir tiesiog žviegti į telefono ragelį, pradėjo kviesti policiją, kurie tučtuojau atvyko. O Tomelis jiems pateikė nuomos sutartį, kartu su nuosavybės teisę į butą patvirtinančio dokumento kopiją. Pareigūnai susipažinę su dokumentų turiniu tik skėsčiojo rankomis ir atsižvelgiant į tai, kad joks nusikaltimas, ar teisės pažeidimas formaliai nėra vykdomas, atsiprašę išvyko.

Tomelis seniai nesutaria su policijos pareigūnais iš principo, tačiau su visais bendrauti stengiasi ramiai ir kultūringai ( Tomelis vadovaujasi taisykle, kad “vežlivost – lučeje oružije vora“ ). Po to, kai pareigūnai išvyko, Tomelis savo “sugyventiniui“ paaiškino, kad pastarasis buvo neteisus, kad pirma jis turėjo savarankiškai išsiaiškinti situaciją su juo – Tomeliu, o tik po to kviesti “mentus“. Tokiu būdu Tomelis “metė pridjavą“ savo “sugyventiniui“ ( nuo šiol taip vadinsime klientės sutuoktinį ). Žinoma, Tomelis dar tą patį vakarą padarė prirašymą, pasikviesdamas keletą savo draugų į butą. “Sugyventinis“ buvo šoke, nors viešoji rimtis ir nebuvo pažeista… Sugyventinis, supratęs, kad pralaimėjo ir kad Tomelis bute gyvens ilgai – prunkšdamas ir pykčio ir nepasitenkinimo, susirinkęs savo daiktus – išėjo iš buto. Tiesa, Tomelis pasakojo, kad kažkas vaikiškai elgdavosi – atjunginėdavo šviesą bute, užsukdavo vandenį, bet tai tik vaikų žaidimai. Tomelis nėjo iš namų kelis mėnesiu laiko. O per tą laiką mums pavyko nutraukti santuoką dėl klientės sutuoktinio kaltės, padalinti turtą ir net išpirkti likusią buto dalį iš vargšo Tomelio sugyventinio. Klientė su savo vaikeliu sėkmingai grįžo į butą, po kiek laiko išmokėjo susikaupusias skolas, atsiskaitė su mumis ir kiek žinome – jau sukūrė naują šeimą po kelių košmaru virtusių metų. Visa tai vyko Žukausko gatvėje, Vilniuje. Laiminga pabaiga. Žinoma, galėjome ir čigonams vietoj Tomelio išnuomoti butą, bet tie mūsų nuomone nelabai patikimi ir nevalyvi, o Tomelis buvo pats tinkamiausias personažas tam darbui ir tikslui. Padėjome Tomeliui peržiemoti naujame bute ir už nieką nemokėti, nes matyt Tomelis yra gimęs sėdėti, nes ir vėl atlieka bausmę pataisos namuose. Bet turim dar keletą Tomelių rezerve…

Kita istorija pavadinimu “AR YRA NORAS MOKĖTI SKOLĄ ???“

Kaip minėjau – efektyviausias skolos išieškojimo būdas yra tiesioginis bendravimas su skolininku.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai priklauso visiškai kitai žmonių (jeigu juos taip galima vadinti žmonėmis) kategorijai, nes yra atskira kasta ( kalbu tik apie taip vadinamus piktybinius skolininkus – nesąžiningus skolininkus, skolininkus – aferistus ir sukčius), atsižvelgiant, kad tai dažniausiai labai gudrūs ir net gi klastingi individai, tai su tokiais reikia elgtis itin atsargiai ir apdairiai. Vykstame pas tokius skolininkus ne vieni, o kartu su patikimu kolega ( geriausia dviese). Kolegos pagrindinė funkcija – saugoti skolų išieškotoją nuo skolininko, nes skolininkas gali būti neprognozuojamas, net gi imtis kokių nors provokacijų (pavyzdžiui pradėti rėkti, šaukti, žviegti, nors jo niekas net nesiruošia mušti) , arba iš karto kviečia pagalbon policiją, nors joks nusikaltimas ar teisės pažeidimas nedaromas. Juk tiesiog norima pasikalbėti dėl skolos…

Be abejo skolų išieškotojas visada turi sutartį, sudarytą su klientu (kreditoriumi) ir skolą patvirtinančių dokumentų kopijų keletą egzempliorių, bei raginimą skolininkui, kurį norima įteikti skolininkui asmeniškai (geriausia pasirašytinai) , kaip priminimą ir raginimą dėl skolos grąžinimo. Taigi, mūsų skolos išieškotojas yra teisininkas ir kalba itin kultūringai, o jo kolega užtikrina pastarojo saugumą. Kolega dažniausiai būna sportininkas ( kaip trečiuosius asmenis pasitelkiame bušido, arba bokso čempionus, ar visą gyvenimą sportuojančius ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančius asmenis). Jie be abejo nepasižymi aukštu intelektu ( jiems net uždrausta apskritai kalbėti ir nurodyta elgtis kiek įmanoma santūriau) , nes būna, kad skolininkas savo elgesiu tiesiog provokuoja mus, o įžeistas sportininkas gali ir nesusilaikyti ( todėl renkamės itin stabilios psichikos trečiuosius asmenis, nepasiduodančius ir nereaguojančius į pigias skolininkų provokacijas…). Būna, kad skolininkai tiesiog prašosi gaut į snukį. Tokia skolininko taktika suprantama (skolininkas turės pagrindą kviesti policiją ir kreiptis pagalbos į medikus) , siekdamas atitolinti skolos grąžinimą, kol įvykį tirs policija. Bet mūsiškai protingi ir nesivelia į diskusijas. Dažnas dialogas būna trumpas ir aiškus :

Ar yra noras grąžinti skolą, ar nėra. Štai koks klausimas.
Skolininkas atsako: ( dažniausias skolininko atsakymas )

Noras grąžinti skolą tikrai yra, bet šiuo metu paprasčiausiai nėra galimybių…
Tada paklausiame :
O jeigu mirtų Jūsų mama, arba tėtis, tai ar rastumėte laidotuvėms kelis tūkstančius eurų ?
Taip, tikrai rasčiau tokiam atvejui, kur gi aš dingčiau nuo nelaimės ???…
Nu tai jeigu yra noras, tai raskite ir grąžinkite skolą, mokėdamas po kelis tūkstančius dalimis, o nebėkite nuo problemų.
Ir kur čia grasinimai ? Juk normalus ir dalykiškas pokalbis…

“IR POLICIJA BŪNA NETEISI…“

Kreipėsi kartą į mus pagyvenusio amžiaus vyriškis. Kreipiasi kaip dauguma klientų – paskutinę dieną. Rodo policijos pareigūnų surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą. Iš protokolo galima būtų susidaryti įspūdį, kad šis garbaus amžiaus pilietis yra tikrų tikriausias kelių gaidelis, nes : Sukėlė eismo įvykį ( atsitrenkė į kitą transporto priemonę ) , pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnų stabdomas iš karto nesustojo, stsisakė tikrintis blaivumą, kas pagal įstatymą kaip žinia prilyginama sunkiam girtumo laipsniui. Žodžiu kelių gaidys. Administracinė nuobauda gresia didžiulė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 3 iki 5 metų ir bauda apie 1500 eurų. Va taip va.

Bet žmogelis dievagojasi – jokio eismo įvykio nesukėliau, į jokį automobilį neatsitrenkiau, todėl ir nepasižalinau iš eismo įvykio vietos. O kai bevažiuodamas pastebėjau, kad policijos automobilis artėja su įjungtais švyturėliais ir kažką policininkas rėkia per garsiakalbį – pasimečiau ir pravažiavau sulėtinęs greitį kelis šimtus metrų, po ko sustojau. Kai policininkai pradėjo mane traukti iš automobilio ir uždėjo antrankius – pasimečiau, o dėl fizinės būklės, bei streso tiesiog negalėjau (nesugebėjau) normaliai papūsti į alkotesterį…

Teko skubiai imtis iniciatyvos. Prašėme teismo atidėti teismo posėdį, susipažinome su visa administracine byla. Iš pirmo žvilgsnio klientas tikrai neteisus (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai šokiruojantys – tikrų tikriausios gaudynės su sirenom, švyturėliais, kovinių veiksmų ir antrankių panaudojimu). Administracinės bylos pagalba nustatėme tariamo nukentėjusio gyvenamąją vietą. Nuvažiavome ir pastebėjome nukentėjusiojo automobilį prie namų. Automobilio sužalojimus nufotografavome, sugretinome abu ( ir nukentėjusiojo ir kliento automobiliu), išmatavome sužalojimų aukščius, užfiksavome lokalizaciją. Buvo akivaizdžiai matyti, kad klientas atsižvelgiant į jo transporto priemones kėbulo specifiką – negalėjo padaryti sužalojimų tariamam nukentėjusiajam. Surinktus įrodymus pateikėme teismui, kvietėme policijos pareigūnus, nukentėjusįjį. Galų gale mūsų pateikti neginčijami įrodymai buvo svaresni už policijos pareigūnų surinktus įrodymus ir nukentėjusiojo parodymus. Klientas buvo pilnai išteisintas, kadangi neesant paties eismo įvykio, visų kitų inkriminuotų pažeidimų taip pat nebuvo. ( Turime teismo nutartį ). Happy end.

SKOLININKŲ PSICHOLOGIJA

Pas mus dirba ne tik teisininkai ( daugelis jų dirbo “ant žemės“ , t.y. realiai dirbo teisėsaugos institucijose – buvę policijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos, bei teisėtvarkos institucijų pareigūnai ). Todėl realiai esame susidūrę su įvairiomis situacijomis ir gerai išmanome ne tik įstatymus, bet ir skolininkų psichologiją.

Dirbant skolų išieškojimo srityje būtina žinoti skolininko psichologiją ir tik „ atpažinus “ skolininką, bei jį identifikavus pagal priskiriamą kategoriją, galima pradėti skolų išieškojimo procedūrą.

Kreditoriai, lygiai kaip ir skolininkai gali būti tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai.

Kaip išieškoti skolas? Visų pirma būtina žinoti skolininko psichologiją, bei atpažinti skolininką pagal tam tikrus (tik skolininkui būdingus individualius požymius)

Žinoma, skolų išieškojimu daug kas užsiima, ir egzistuoja specialios tarnybos ( policija, prokuratūra, FNTT, ENTT ir kitų trijų , ar keturių raidžių kombinacijų tarnybos ) .O ką jei į tarnybas kreiptis jūs negalite ar nenorite? Jūs juk nesikreipsite į įstaigą dėl to, kad jums jūsų pažįstamas šimto litų negražina …. Kodėl? Todėl, kad skundimasis, ypač skundimasis tretiesiems asmenims, yra pakankamai stiprus smūgis skolininkui. Jūs žinote, kad jis jausis „prispaustas“, ir tai , jūsų supratimu, sukels ne visuomet pageidaujamas pasekmes: – jūs nemėgstate gadinti žmonėms nuotaikos, nes siekiate būti „geras“, neagresyvus; – jūs nenorite atskleisti, kad jums trūksta pinigų; – jūs tikite žmonių sąžiningumu; – jūs numatote, kad kvietimas skolininko į teisminę kovą sužadins jo kovinį instinktą, ir jūsų laukia ilgas ir brangus bylinėjimasis; – jei tai nedidelė asmeninė skola, jūs vadovaujatės filosofija: kas tie pinigai – geriau pasitaupysiu nervus; – jūs tikite likimu ir sakote: “Dangus jį kaip nors nubaus“. Taigi už kiekvienos neišreikalautos skolos tūno kažkoks nenoras. Dažniausiai tai nenoras eikvoti jėgą, kurios nesijauti daug turįs, arba nenoras vietoj įprastinės meilės ir pasitikėjimo taktikos naudotis spaudimu. Tačiau kai viena įmonė skolinga kitai, jūsų asmeninis gerumas nueina į antrą planą. Jei jus domina jūsų įmonės gyvavimas, jums gyvybiškai būtina, kad skolininkai su jumis atsiskaitytų.

O kodėl žmonės negražina skolų? Skolos gražinimo psichologija remiasi pusiausvyros principu: tai, ką davei, ir tiek, kiek davei, turi sugrįžti. Normalus žmogus, pasiėmęs daugiau, nei atidavė, ar neatidavęs išvis, sutrikdo šią pusiausvyrą. Tokiems atvejams mūsų viduje veikia sąžinės mechanizmas. Jis verčia mus atstatyti pusiausvyrą. Netgi po daugelio metų sutikę žmogų, kuris mums kažko davė, mes instinktyviai siekiame jam atsilyginti. Beje, jei davė ir kažko gero, ir jei davė kažko blogo.

Kaip gi atsitinka, kad skolininko viduje sutrinka sąžinės mechanizmas? Apytiksliai skolininkus galima padalinti į tris grupes: – tie , kurie labai išimtinais atvejais dėl objektyvių priežasčių negali gražinti skolos, nes patys pateko į bėdą: tokioje būklėje atsidūrė pasaulio bankai prieš šiuolaikinę krizę;

-Tie, kurie iš principo negražina skolų, nes jų sąžinė yra neišsivysčiusi; jie linkę dingti nuo tų, kam skolingi (kasdienybėje mes juos vaidiname sukčiais, o moksliškai – sociopatais);

-Tie, kurie anksčiau ar vėliau gražina skolas, bet žaidžia psichologinį žaidimą “skolininkas“. Kas tai per žaidimas? Jis susideda iš kelių „ėjimų“. – Žmogus pasiskolinęs jūsų pinigus žada juos gražinti kuo greičiau; – – Jūs patikite ir sakote: “Na, gerai“; – Sutartu laiku jis jų negražina ir praneša, kad tikrai gražins po savaitės; – Jūs kiek įtemptu balsu pasakote: “Nieko tokio“; – Po savaitės jo nėra, o jam pasirodžius po dviejų savaičių jūs girdite pasiteisinimą ir gaunate pažadą, kad viskas bus neužilgo gražinta; – Jūs jaučiate suirzimą, tačiau tvardotės; – Skola negražinama nei po savaitės, nei po mėnesio (kartais skolininkas išsijungia telefoną); – Jūs imate pykti, ir jį suradęs girdite: “Dabar visi visiems skolingi“; – Jūs supykstate labai atvirai; – – Skolininkas pasipiktinusiu tonu pasako vieną iš frazių: “Ko tu taip nerviniesi?“; arba „Tu gi nemanai, kad aš sukčius?“, arba „ Dieve brangus, dėl kažkokios juokingos sumos tiek išgyvenimų“; – Jūs jaučiate pažeminimą, nusivylimą, ir suprantate, kad jus „pasodino į balą“. Nes ne jis, skolininkas, o jūs dabar atrodote žmogumi be nuovokos, be sąžinės ir be pusiausvyros. Toliau skola greičiausiai gražinama, bet jūs jaučiatės labai nemaloniai. Kaip matote, šios kategorijos skolininkai siekia ne sukčiavimo. Jie patys to nesuvokdami siekia psichologinio pranašumo prieš tuos, iš kurių skolina pinigus: – ne jie, o supykę reikalautojai, tampa „nenormaliais“; – patys skolininkai gali pasijusti aplinkybių aukomis ar kankiniais; – jie gali nusimesti atsakomybę už dažnai viduje slepiamą agresiją – ne jie, o jūs už juos supykstate! – jie turi kuo pasidalinti su draugais: “Atėjo kažkoks psichopatas, aprėkė, dėl kažkokios senos skolos“. Kaip matote, malonumai čia nedideli, tačiau kitokių malonumų šie žmonės nepažįsta: švarios sąžinės jausmo, malonumo, kad tavimi pasitiki, aukštos savigarbos. Ką daryti susidūrus su šia skolininkų kategorija? Pabrėžiame: ne su sukčiumi (jis pabėgs), o būtent su psichologinio žaidimo žaidėju. Patarimas, kuris daug ką šokiruoja, bet yra veiksmingas – pasakykite jam: „Tu gali negražinti skolos, tačiau nežadėk, kad gražinsi“. O tuomet pažiūrėkite, ką jis darys.

SKOLININKO “TERORIZAVIMAS“ ĮSTATYMŲ NUSTATYTA TVARKA

Neseniai buvo toks atvejis, kuomet susidūriau su nestandartiniu, netradiciniu ir itin “kietu“ skolininku. Tai buvo skolininkas (apie jį daug rašė net spauda). Tai buvo praktiškai respublikinio, ar net tarptautinio masto aferistas (skolininkas), skolingas kai kuriems asmenims ( žinau bent 20 asmenų ) net iki šiol… (išskyrus mūsų klientui, nes būtent jam skola buvo grąžinta neteismine tvarka su delspinigiais, palūkanomis, negautomis pajamomis ir kt.). Savotiškai džiaugiuosi ir net savotiškai didžiuojuosi tuo, kad būtent iš tokio lygio, bei masto skolininko sugebėjome išieškoti skolą.

Skolininkas ilgai slapstėsi. Niekas nežinojo tikrosios (faktinės) skolininko buvimo ir gyvenamosios vietos. Skolininkas jokio turto neturėjo, naudojosi savo dukros registruoti automobiliuku, butą nuomojosi, o deklaravęs savo gyvenamąją vietą buvo Vilniaus miesto savivaldybėje. Šioje valdiškoje institucijoje skolininkas ypač dažnai lankydavosi. Čia jie ieškodavo potencialių aukų. Išvykęs iš savivaldybės – sėsdavo į savo automobiliuką ir “dingdavo kaip į vandenį“. Mūsų žmonės išsiaiškino gudrią schemą. Pasirodo, jis vykdė konspiraciją. Savo gyvenamosios vietos adresą slėpdavo. Stebėdavo, ar jo kas nors neseka. Automobilį palikdavo stovėti už keliolikos namų, o pats įeidavo į svetimą namo laiptinę ir dingdavo, mat įeidavo į laiptinę su pereinamuoju koridoriumi.

Mūsų užduotis buvo nustatyti šio gudraus skolininko gyvenamosios vietos adresą. Preliminarai žinojome kuriuose daugiaaukščiuose namuose gali gyventi aferistas. Nepatingėjome kelis savaitgalius anksti ryte paskambinti į visus namų butus ir pasiteirauti kaimynų, pateikę jiems skolininko fotografiją, ar tik jų pašonėje negyvena “šeškas“ J. Ir štai po pusantros dienos intensyvaus darbo – sėkmė !!! (prieš tai net automobiliuką suradome už keliolikos namų nuo faktinės skolininko gyvenamosios vietos… ten mūsų žmogus taip pat laukė skolininko…)

Už durų buvo akivaizdžiai girdima, kad skolininkas ramiai sau “buksuoja“ namuose – bendrauja, kalbasi su namiškiais, tačiau kai tik išgirdo skambinimą į duris – nutilo. Tyla buvo apie 10 minučių. Net suabejojau su kolega, kad anksčiau girdėjome kokius nors garsus, sklindančius iš už durų. Bet ilgametė patirtis davė savo rezultatų. Prasidėjo „ skolininko terorizavimas įstatymų nustatyta tvarka“. Būtina atkreipti dėmesį, kad reikia griežtai laikytis įstatymų ir jokiu būdu “neperlenkti lazdos“, nes skolininkas tik ir laukia, kuomet galės pasinaudoti klaidomis ir tada kvies policiją, arba rašys pareiškimą. Negalima keiktis (vartoti necenzūrinių žodžių, pažeidinėti viešosios tvarko, įžeidinėti asmenų, ar pažeidinėti viešosios rimties) tik tuomet bus pasiektas rezultatas.

Po kokių 15 minučių intensyvaus skambinimo į duris ir į skolininko mobilaus ryšio telefoną, kultūringą ir monotonišką beldimą į duris, į monotonišką prašymą (net maldavimą) atidaryti duris ir pasikalbėti, į monotonišką siūlymą ir skatinimą pačiam skolininkui skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir kviesti policiją – skolininkas neatlaikė ir pagaliau prabilo. Jis mums bandė “kabinti makaronus“ kaip ir kitiems skolų išieškotojams, ar kreditoriams, tačiau mes esame įgiję imunitetą ir tų pasakų nesiklausome, į eilinius ir tuos pačius – nuolat besikartojančius pažadus paprasčiausiai nereaguojame. Skolininkas mums sakė, kad pinigus jis užkasė kaip tas Buratinas žemėje, kad pinigų medis neišaugo. Jis sarkastiškai – mes irgi ne iš kelmo spirti – pasiūlėme į pagalbą pasitelkti metalo detektorių ir iškasti nors tai, ką jis pasėjo… Dar paklausėme kokiomis monetomis buvo pasėta ( auksinėmis, ar sidabrinėmis, caro Nikolajaus laikų , ar Jekaterinos didžiosios laikų, ar apskritai caro “Rurikovo“ laikų monetos.. ) žodžiu kaip jis su mumis , taip ir mes su juo… Jis verkšleno, kad jam bloga nuo mūsų terorizavimo ir spaudimo, kad stoja jo širdis… Mes nedelsiant pasiūlėme subėgioti į vaistinę, nuoširdžiai siūlėme nupirkti “Karvalolio“, ar širdies lašų, ar gudobelių ekstrakto, ar “Neuromed“ (nes juk mums rūpi gležna skolininko sveikata, nes jei skolininkas numirtų – prarastume galimybe atgauti skolą… J ) . Tačiau skolininkas ne veltui buvo “kietas“ ir turėjo įgijęs gerą imunitetą, o būdamas bute ( savo tvirtovėje, turėjo pranašumą) ir mūsų neįsileido, bet pagaliau buvo palaužtas ir užterorizuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pažadėjo atvykti pas mus į ofisą pats po kelių dienų. Ir atvyko. Ir mes labai konstruktyviai su juo pabendravome. Ir po savaitės jis pradėjo mokėti skolą dalimis. Ir tik mums ( tik mūsų kreditoriui), nes skolininkas suprato, kad ne ant tų “užsirovė“, kuriems galima būtų kaip kitiems kabinti makaronus ir negrąžinti skolos…

Taigi, su skolininku reikia dirbti ir jį nuolat kontroliuoti (administruoti) skolos mokėjimą, o esant reikalui ir konsoliduoti skolą…

Yra ir daugiau istorijų, kuriomis būtų galima pasidalinti su skaitytoju, tačiau apie tai vėliau… (susitikimo metu)… O šiaip, kiekviena skolos išieškojimo situacija (istorija) yra individuali ir asmeniška, reikalaujanti individualaus priėjimo ir individualaus sprendimo būdo. Patikėkite skolų išieškojimą mums ir mes praktiškai garantuojame teigiamą rezultatą.

Negalvokite, kad esame kokie beširdžiai ir negailestingi. Esant reikalui padedame ir patiems skolininkams spręsti jų problemas po to, kai jie mūsų klientams grąžina skolą. Padedame skolininkams konsoliduoti skolas.

SKOLŲ KONSOLIDAVIMAS

Skolų konsolidavimas (angl. – apjungimas, sujungimas) – tai centralizuotas Jūsų įsiskolinimų valdymas, o kartu ir skolinių problemų sprendimas.

Jeigu Jūs skolingas keliolikai ar keliasdešimt kreditorių, Jūs nebeturite kada dirbti ir uždirbti. Visa, ką Jūs darote, – atsakinėjate į kreditorių laiškus, skambučius ir pretenzijas. Visa, apie ką Jūs, galvojate – kaip grąžinti vieną ar kitą skolą. Tačiau tokiu būdu savo asmeninės, ar savo įmonės iš „skolų balos“ neištrauksite. Norint išsikapstyti, reikia turėti laisvas rankas ir blaivų protą.

Šiuo tikslu Jums padės skolų konsolidavimas.

Naudodamiesi skolų konsolidavimo pagalba Jūs visus skolinius reikalus, taip pat ir bendravimą su kreditoriais, perleisite mums. Mes sudarysime skolų grąžinimo planą ir susitarsime su Jūsų kreditoriais dėl jo įgyvendinimo. Jums tereikės padaryti bent vieną įmoką per mėnesį, kurią mes paskirstysime Jūsų kreditoriams. Nuo pat skolų konsolidavimo pradžios visi Jūsų kreditoriai bendraus tik su mūsų įstaiga. Tokiu būdu atsikratysite neigiamo emocinio krūvio, savo laiką ir energiją galėsite skirti pagrindiniam tikslui – įmonės vystymui, ar savo asmeniniam bizniui (finansiniams reikalams).

Skolų konsolidavimo metu galite greičiau grąžinti skolas ( konkretūs ir tikslesni terminai gali būti įvardinti atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį). Be to Jūs atgausite savo dvasinę ramybę.

Skolų konsolidavimas (angl. – apjungimas, sujungimas) – tai centralizuotas Jūsų įsiskolinimų valdymas, o kartu ir skolinių problemų sprendimas. Naudodamiesi skolų konsolidavimo programa Jūs visus skolinius reikalus, taip pat ir bendravimą su kreditoriais, perleidžiate kitai įstaigai – skolų konsolidatoriui. Skolų konsolidatorius įvertina Jūsų finansinę situaciją ir sudaro finansinį skolų grąžinimo planą. Jums tereikia atsakyti į vieną pagrindinį klausimą – kokią pajamų dalį per savaitę / mėnesį Jūs galite skirti skolų grąžinimui.

Svarbiausia, kad būtų noras grąžinti skolas. Ir Jeigu Jūs turite norą spręsti problemą, o nebėgti nuo problemų – kreipkitės.

Parengė : UAB “Teisės sprendimai“
Vadovas Petras
8600-69289
www.teisessprendimai.lt

Tekstą platinti, kopijuoti, ar plagijuoti be autoriaus sutikimo draudžiama.

Ar galioja vekselis, jei praleistas jo apmokėjimo terminas?

Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje.

Pasirašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuomet suėjo vekselyje numatytas terminas, vekselio turėtojas asmeniui, išrašiusiam vekselį, turėjo:

pirma, vekselį pateikti apmokėti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas;

antra, pranešti apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti.

Pagal įstatymą reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomąjį įrašą, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, įvykdė aukščiau nurodytas sąlygas. Turint vykdomąjį įrašą, galimą kreiptis į pas antstolį dėl vykdymo.

Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.

Tokiu atveju, kai praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.

Taigi, nustatytų terminų praleidimas neatima iš vekselio turėtojo galimybės išieškoti skolą iš vekselį išrašiusio asmens ginčo teisenos tvarka. Šiuo atveju buvo praleisti norminių teisės aktų nustatyti terminai ir sudarytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuris pagrįstai bei teisėtai įrodo prievolės atsiradimo faktą.

Šiuo atveju susidariusius santykius reikia kvalifikuoti kaip skolininko ir kreditoriaus, sudarytus sutartinius santykius, dėl kurių buvo sudaryta paskolos sutartis įpareigojanti skolininką grąžinti sumą, kuri jam buvo suteikta paskolos pagrindu.